Keliu taurę “Nutridrink” (geriausio ligonių draugo) už savo ir mūsų visų sveikatą! Mano “vakarėlis” oficialiai prasidėjo. Taip vadinu savo chemoterapijos kursą.
Ir pirmi potyriai yra tikrai kažkuo panašūs į vakarėlį. Juokauju, kad jaučiuosi atšventusi savo gimtadienį ir Naujuosius Metus per vieną vakarą… Tiek skirtingų kokteilių “terapijos” metu man barmenės (seselės) pripylė… Ir jaučiu, kad tas paskutinis maišelis, kuris sulašėjo, buvo kaip Naujametinė putojančio gėrimo taurė, kurios visi žinome, jog nereikėjo gerti.
Jausmas, tikrai, kaip apsvaigus. Lyg būtų paryčiai, daugiau nieko negeri, nes ir taip ne pyragai ir žinai, kad tai tik vyšnaitė ant torto. Nes va ryt atsiimsi už visus tuos “kokteilius”… Ir tuomet viskas pereina į galvos skausmą ir pykinimą… Visai ne pyragai… Žinoma, turiu pabrėžti, kad dalinuosi savo asmenine patirtimi. Kiekvienas atvejis skirtingas. Tad kaip yra man šią akimirką, gali skirtis nuo to ką patirsiu kitą dieną ar kitą kartą (po “terapijos”) ar ką patiria kiti.
…Jau praėjo savaitė po “terapijos” (neturėjau jėgų pabaigti šio įrašo iš karto)… Namuose toliau vartoju stebuklingas tabletes, kurios tik papildo pirmųjų “kokteilių” poveikį… Niekada neturėjau daugiadienių… Nors jaučiu, kad tai kas vyksta kažkuo panašu… “Vakarėlis” tęsiasi… Pykinimas perėjo į viduriavimą… Juokauju, kad vakarėlio metu prisivalgiau brandintų austrių (kiek žinau jas patartina valgyti tik šviežias) su ant viršaus (ne patarkuoto), o tiesiog gabalais prikrauto triufelio… Nuo tokio derinio manau, bet kam susuktų vidurius … Belieka tik juodas humoras.
Papildomos mintys: Ši mano nuotrauka daryta vakar. Nors ruošiausi jai visą savaitę… Nusiprausiau, pasidažiau, susisukau plaukus, nusilakavau raudonai nagus ir apsirengiau į vakarėlio temą. Noriu save prisiminti tokią… Nes žinau, kad po kurio laiko atrodysiu kitaip… Būsiu labiau pavargusi, o ir mano plaukai “nueis su vėjaliu”… Klausimas ar juos nusikirpti jau dabar, ar vis tik palaukti? Gal tik šiek tiek patrumpinti? Juk vis geriau, kai slinks trumpesni, nei tokie kaip yra dabar… Gyvenimo draugas pasisakė, jog galvoja ir pats trumpai apsiskusti. Paprašiau to po kol kas nedaryti. Jam gal atrodo, jog taip mane palaikys. Aš tuo tarpu manau, kad pati kai nežiūrėsiu į veidrodį juk nematysiu, kad esu plika, o štai kiekvieną kartą pamačius jį – prisiminsiu kaip ir pati atrodau… Tiesa, bus matyt, kaip čia ta mūsų “kirpykla” namuose atrodys. 😀 Nes vardan karantino patys į kirpyklas nėjome jau ir prieš tai. Tad dabar extreme make-over vyks buitiniu režimu. Kaip sakoma: “To be continued”…
4 komentarai – ““Vakarėlis” prasidėjo”
Aida, žinokite, kad Jūs neviena! Aš taip pat sergu IV st skrandžio vėžiu ir man 33m. Kaip ir Jūs Gyvenu apglėbta šeimos, vaikų ir Juodo humoro. Buvau palūžus, nes gydymas kokteiliais nepadėjo išvis. Bet tada susiėmiau ir savo naują Mylimąjį priėmiau su didžiausia meile ir atsidavimu. Supratau, kad jeigu Jį mylėsiu gal ir Jis mane pamils, ir susidraugausume. Noriu Pavasario, Vasaros ir dar daug smagių akimirkų. O nuoga galva man net patinka, nesidedu nieko, einu tiesiog tokia kokia esu… Ir Mes, Mes tikrai laimėsim kovą prieš Jį! Laikykimės!
Emociškai kiekviena savaip tvarkomės su iššūkiais. Sakyčiau nusikirpimas/nusiskutimas – pati geriausia išeitis. Emocinė būsena daugmaž išlaiko balansą.
Vos tik paskelbus, kad karantinas už kelių dienų, nuskubėjau kirpyklon, iš kurios įsigijau peruką (kad netraukčiau per daug žvilgsnių gatvėje). Ten padarė 3mm šukuoseną. Pradžioj buvo nejauku žiūrėt veidrodin, vengiau jų, o po to ėmė patikti.
Kai plaukai pradėjo byrėt buvo lengviau sakyt jiems – iki greito.
Aida, negaliu atsistebėti tavo stiprybe ir sugebėjimu žvelgti pozityviai tokiu metu
Ačiū, Živile! 🙂