Chemoterapija ir plaukų slinkimas. Kad ir kiek morališkai ruošiausi, panašu, jog 100% tam pasiruošti neįmanoma.
Vis atidėliojau trumpai nusikirpti. Vis bijojau, kaip atrodysiu. Vis bandžiau save apgauti – o gal man jie nenuslinks, juk esu stipri ir naudoju gerą šampūną… Ir vis tik sulaukiau tos dienos, kai jie pradėjo gausiai slinkti… Galvoju dar kartą išsiplausiu galvą ir tuomet žiūrėsiu ką daryti. Ir tas plovimas buvo tik stebėjimas, kaip su kiekviena vandens srove žemyn teka ir mano plaukai. Tuomet supratau, kad „paskutinio“ plovimo galėjau ir išvengti.
Tik va tas noras, kad būtų kaip buvo mane privertė atidėlioti.
Pati iki šiol buvau gana klasikinio stiliaus gerbėja, kas liečia mano išvaizdą. Buvau tokiam saugiam viduriuke: paprasta, patogu, tvarkinga ir laikui nepavaldu. O plaukai buvo lyg viską papildančios užuolaidos. Kurios nemeluosiu, maniau, jog taip pat pasitarnauja pridengti mano dideles ausis. Taip ir gyvenau savo saugiuose grožio standartų rėmuose…
…Nors dirbdama individualiai su būsimomis nuotakomis vis raginau jas nebijoti ir atrasti tikrąją save bei tai išreikšti per savo išvaizdą.
Ir štai aš paskutinę dieną prieš pasitinkant Naujuosius metus suvokiu, kad tikrai nebus taip kaip buvo. O vis tik gal ir gerai, nes noriu būti laisva nuo aplinkos ir savo pačios įsitikinimų. Paleidau viską kas buvo mano mintyse, širdyje ir ant galvos. Maksimaliai pasitrumpinau savo plaukus ir kartu su jais paleidau visą kas buvo manyje: nerimas, baimės ir pyktis.
Kas liečia pyktį pati visad maniau, jog esu be galo pozityvi ir empatiška… Tuo tarpu skyrusi laiko sau ir savo jausmams suvokiau, kad širdyje ir mintyse nešiojau nuoskaudas dėl savo artimųjų veiksmų ar minčių, kurios nesutapo su mano įsitikinimais.
O kas įdomiausia labiau už viską aš buvau pikta ant savęs. Tai suvokti man buvo labai sunku. Dar sunkiau buvo susidraugauti su savimi… Ir kas yra ne ką mažiau įdomu, tai kad plaukų patrumpinimas man savotiškai pasitarnavo, kaip savęs įsimylėjimas! Tokia graži sau dar niekad nesu buvusi. Didelė šypsena veide, spindinčios akys, o kas neįtikėtina tai dar ir ausys tapo mažos!
Papildoma informacija: Prieš kirpdama plaukus labai trumpai, ieškojau inspiruojančių video ir tekstų. Radau informaciją, kad savo ilgus plaukus galima aukoti Onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.
Tiesa, dauguma šių organizacijų prašo, kad plaukai būtų sveiki, nesuskilinėję, nedažyti ir gana ilgi. Deja, maniškiai jau neatitiko šių kriterijų. Dalinuosi šia informaciją su jumis, nes tikiu, kad tarp skaitančiųjų atsiras bent vienas (-a), kuris sekantį kartą nukirpdamas savo plaukus pagalvos, kad juos galima skirti geriems tikslams, o ne tiesiog išmesti.
Nuorodos į rastas organizacijas:
https://www.wigsforkids.org/
https://www.littleprincesses.org.uk/