Prieš savaitę ligoninėje man atliko operaciją/procedūrą. Tik šį kartą noriu kalbėti ne apie tai.
Po operacijos, kuomet per miegus bandžiau suvokti aplinką, palatos kaimynė kaip tik kalbėjo su mus gydančiu daktaru. Ir maloniai jam atsidėkodama siūlė piniginę padėką. Jis, žinoma, primygtinai atsisakė. Nemeluosiu, man tai suteikė dar didesnį pasitikėjimą juo.
Kiek vėliau pas kitą kaimynę atėjo anesteziologas pasikonsultuoti dėl sekančią dieną jai atliekamos operacijos. Po konsultacijos, specialistui jau išėjus, kaimynė sunerimo, kad „nesusimokėjo“. Palatos draugės tarpusavyje pradėjo dvejoti ir raminti viena kitą, kad gal kitą kartą galės atsidėkoti.
Tai va ir guliu po savo operacijos. Niekam nieko nemokėjau. Ir galvoju ar nuo to gydytojų darbas ir galutinis rezultatas bus kitoks. Ar tai, jog esu mandagi ir dėkinga žodžiais, įtakos mano galutinę sveikatą… Turbūt tik laikas tai parodys.
Žinoma, tikiu, kad tokios svarbios specialybės darbuotojai nusipelnė sąžiningo atlygio. Taip pat pedagogai ar gaisrininkai ir t.t. Nemeluosiu, iš tikrųjų net nežinau kokie jų atlyginimai, tiesiog tikiu, kad jie nusipelnė daugiau.
Tuo tarpu esu tikrai labai, labai dėkinga visiems gydytojams ir jų personalui! Suprantu, kad ir pas juos būna sunkių bei įtemptų dienų (dabar per Covid jų net daugiau). Ir kad ir kaip bebūtų sunku, dažniausiai seselės būna pakilios nuotaikos, rūpestingos, o gydytojai aiškus bei konkretūs. Ar galima iš jų daugiau ko ir norėti?
Tad dar kartelį ačiū pats didžiausias AČIŪ Gydytojams!!!
Ačiū, kad esate ir kad rūpinatės mūsų sveikatą!