Savaitė iki pirmosios chemoterapijos. Poliklinikoje priduodu kraują tyrimams. Priešais naujagimei ima kraują – rėkia taip lyg baisesnio dalyko gyvenime nebūtų… Sėdžiu per viduri, kaip visuomet šiek tiek jaudinuosi. Gal bijau adatų, kraujo, o gal pačio fakto… Už manęs kitai moteriškei ima kraują. Seselė jos klausia: “ar neskauda?”. Ji atsako: “Po chemijos jau niekas nebaisu”. Taip ir sėdžiu tarp jų dviejų. Visoms ima kraują, o visų patirtys tokios skirtingos. Turbūt sekantį kartą, kai duosiu kraują, man nebus taip baisu kaip šiandien.
Kategorijos
Kodėl: “Jokių BET”
Nežinau kodėl, tačiau gyvenime, kad ir ką besakyčiau ar bedaryčiau visuomet yra tas BET. Viskas puiku, gražu ir gerai, BET. Gal taip yra atėję iš vaikystės. Užaugau alkoholikų šeimoje, kur niekuomet nebuvau tikra kas ir kaip yra. O gal dėl to, kad esu dvynys pagal horoskopą. Tad nuolat viską sveriu: “yra taip, bet yra ir taip”.
Kategorijos
Diena, kai sužinojau diagnozę
O gal labiau reikėtų sakyti – dienos. Prie galutinės diagnozės buvo einama palaipsniui. Iš pradžių MRT tyrimo parodymai, po to sužinojau, kad rasta Vėžinių ląstelių po biopsijos, o toliau sekė išplitimas po Kompiuterinio tomografo ir galutinė stadija po gydytojų konsiliumo.
Kategorijos
Diagnozės belaukiant
Kiekviena diena laukiant nežinia ko – varo iš proto. Noras įvardinti savo būseną užvaldo visas mintis. Kas savaitę einant pas gydytojus, atliekant įvairius tyrimus ir atmetimo būdu keliaujant vis arčiau diagnozės yra nepakeliamas laikas. Man tai užtruko šiek tiek daugiau nei du mėnesius.