Niekada nebuvau didelė knygų skaitytoja, kad ir kaip to norėjau. Anksčiau vis atsirasdavo kitų, svarbesnių veiklų, o naujos knygos tik pildė kalną ant naktinio staliuko, laukdamos savo skaitymo eilės.
Kategorija: Jokių BET
Kategorijos
Padėka Gydytojams
Prieš savaitę ligoninėje man atliko operaciją/procedūrą. Tik šį kartą noriu kalbėti ne apie tai.
Kategorijos
Graži ir Plika
Chemoterapija ir plaukų slinkimas. Kad ir kiek morališkai ruošiausi, panašu, jog 100% tam pasiruošti neįmanoma.
Kategorijos
Kas ko laukia?
Kažkas laukia vaikelio, karantino pabaigos, naujo darbo ar didesnio atlyginimo, atostogų, kol antra pusė pasipirš ar perskaityts mintis.
Kategorijos
“Vakarėlis” prasidėjo
Keliu taurę “Nutridrink” (geriausio ligonių draugo) už savo ir mūsų visų sveikatą! Mano “vakarėlis” oficialiai prasidėjo. Taip vadinu savo chemoterapijos kursą.
Kategorijos
Vaikystės eilėraštis
Kai skaudėdavo pilvuką (o vaikystėje man jį pastoviai skaudėjo) prašydavau mamos, kad padeklamuotų man šį eilėraštį… Jau kelinta diena man labai labai skauda pilvą…
Ačiū už Jūsų palaikymą!!! Jūsų reakcija į mano pasidalintą žinią yra didžiausia jėga stumianti mane į priekį. Esu be galo laiminga turėdama Jus visus. Jei tik galėčiau – stipriai stipriai apkabinčiau!
Kategorijos
Covid-19. Karantinas
Šiandien jaučiuosi silpniau. Priguliau ir žinoma į rankas pasiėmiau telefoną. Instagramas, Pinterestas – žodžiu klasika. Nieko įdomaus. Tad eilė ateina “patikrinti” naujienas. Senokai to nedariau – saugau save nuo neigiamos informacijos… Svarbiausios žinios – kandidatai į ministrus ir pandemija. Pastaroji man yra be galo aktuali… Nenoriu nieko kaltinti ir tuo pačiu metu nuoširdžiai nesuprantu, kaip po antro karantino įvedimo praėjus beveik mėnesiui, susirgimų skaičius ir toliau rekordiškai auga. Kur tas elementarus atsargumas ir rūpestis, jei ne savo, tai bent kitų sveikata. Ar tas noras apsiprekinti, susitikti ir pabūti yra vertas, kad reikėtų uždarinėti ligonines ir stabdyti planines procedūras. Aš nuoširdžiai NESUPRANTU.
Kategorijos
Testamentas. Arba Paskutiniai Norai
Prieš kelias dienas sesė pasiūlė pagalvoti apie testamentą ir vizitą pas notarą. Kitą savaitę man bus taikoma pirmoji chemijos procedūrą. Gal ir pats laikas pradėt galvoti… Užsidegu žvakę. Šiandien ir taip niūri diena, gal bent taip bus šviesiau ir “linksmiau”.
Savaitė iki pirmosios chemoterapijos. Poliklinikoje priduodu kraują tyrimams. Priešais naujagimei ima kraują – rėkia taip lyg baisesnio dalyko gyvenime nebūtų… Sėdžiu per viduri, kaip visuomet šiek tiek jaudinuosi. Gal bijau adatų, kraujo, o gal pačio fakto… Už manęs kitai moteriškei ima kraują. Seselė jos klausia: “ar neskauda?”. Ji atsako: “Po chemijos jau niekas nebaisu”. Taip ir sėdžiu tarp jų dviejų. Visoms ima kraują, o visų patirtys tokios skirtingos. Turbūt sekantį kartą, kai duosiu kraują, man nebus taip baisu kaip šiandien.